2024 m. birželio 13 – 14 d.
Mes Vilties Žemėje.
Pirma diena. Smilgų karalystėje. O smilgos neįtikėtinos – už mus pačius didesnės. Viena už kitą tiesesnės, viena už kitą aukštesnės… Į Dangų!.. Link Saulės!.. Paprastai. Tiesiai. Tai stulbina ir žavi – smilgos paprastumas.
Ji visa visutėlė Dievo Delne. Visa visutėlė paprastam buvime, maksimaliai kaip jai skirta. Vėjo paglostyta, nulenkia galvą ir Žemelei sukužda tylų “Ačiū…” Rasos lašo pabučiuota, dėkoja už Malonę Dangui…
Paprastumas. Kiek jo mumyse?.. Ar vertinam, branginam, puoselėjam?..
Antra diena. Jau naktį, sėdint prie ugniakuro, pasigirdo tylus šnarėjimas – lietaus lašeliai kalbasi su medžiais. Taip šnara visą naktį, taip šnara visą rytą… Smilgos – švarutėlės, išpraustos – sugula banguotais kilimais. Ir vėl tas neįtikėtinas paprastumas, kuriame – Dievo Stebuklas…
…Ir visame tame abi dienas darbavomės – ir rankom-kojomis, ir mintimis, ir visais savo pajautimais – link neįvardijamos patirties, link atradimų… Kai subtiliam gamtos virpėjime jauti Dievo artumą. Kai vėl ir vėl išgyveni, kaip visa yra Viena… Kai…
Ir dar. Čia užgimė svajonė, kuri taip ir vadinasi – smilgos paprastumas.
Dėkojame…  ♡

(V. V.)