…
2025-02-05
Gėlė ar krūmas?
Ką šia metafora norima pasakyti?
Pirma mintis – apie puikybę, kitų menkinimą. Lyg tai gėle būti yra šauniau, nes ji gražesnė. Ir dėl to labiau mylima Dievo.
Bet juk prieš Dievą visi lygūs!
Ir tada jau neriam į gylį…
Kame, pagal ką visi esam lygūs prieš Dievą? Galimybėmis keistis, atsakomybe?
Susimąstę, susidūmoję skirstėmės namo…
(V. U.)
2025-01-08
Šis susitikimas buvo mūsų ieškojimų pradžia šia tema…
Kaip mes suprantame tą Tikrąjį Aš?
Kaip mes suvokiame ir kiek pažįstam save, savo tikrąją prigimtį ir tą dieviškąją dalelę mumyse?
Ar susimąstom, kiek mumyse veikia programos, su kuriomis gal būt gimstame, ir tos, kurios sukurtos visuomenės ir jos normų?
Kiek svarbūs mūsų prigimtiniai polinkiai ir talentai bei jų atskleidimas ar nuneigimas gyvenime?
Kiek mes laisvi ar suvaržyti savo pasirinkimuose?
Ir taip toliau, ir be pabaigos…
Džiugu, kad tai buvo vienas iš tų susitikimų, kai laikui praėjus, nenorėjome skirstytis…
Iki sekančių malonių!
(R.G.)
2024-12-18
Nuoširdus, atviras pokalbis…
Apie Kalėdų prasmę…
Apie Kūčias…
Šviesiuose vaikystės prisiminimuose ir dabar…
Prisilietimas prie to, kas sakralu, tikra, paprasta…
Bendrystėje… Laukime…
Ačiū… 🙂
(V. V.)
2024-11-06
Jaukus vakaras, kai šilta jau vien dėl to, kad susirinko šilti žmonės… Diskusija ir pasidalinimai… Įsiklausymas ir prasmingos tylos akimirkos… Atvirai, nuoširdžiai, paprastai… – gilinomės į jau šiek tiek pažįstamą temą.
Kas yra Dievas? kaip galėčiau tai įvardinti sau…?
Kas yra Ryšys? konkrečiai kaip, per ką jis reiškiasi…?
…O žmogaus asmeninis ryšys su Dievu…?? Kaip Tame veikiu (ar veikiu?) aš…?
Kiek svarbu tai, ką mes renkamės… ir ką reiškia “pasirinkti Dievą”…?
___
…Prasminga bendrystė, atrandant tai, kas svarbu pačioj gilumoj… Ačiū visiems dalyvavusiems 🙂
(V. V.)
2024-10-23
Diskusija apie tai, kas šiandien yra labai svarbu – apie žmogaus asmeninį ryšį su Dievu.
Kas yra tas ryšys..? Kaip tai veikia..? Kodėl tai taip svarbu..?
Aiškinomės, dalinomės, įsivardinom ir vėl iš naujo tikslinom… aiškinomės… diskutavom…
(V. V.)
2024-09-21
Dar viena talka Vilties Žemėje…
Rudenėja. Ir dangstosi Žemelė rūkų patalais… visą rytą…
Saulėta, graži, rami diena – tikra atgaiva Gamtos tikrume…
Ir darbas didžiuliame sode kreipia link susiklausymo, link prasmės…
Vis dar sunkiai apčiuopiama riba tarp to, ką ir kaip turi daryti, ir to, kur vairuoja tavo ego… Riba tarp tiesos ir saviapgaulės, tarp tavęs ir Tavęs, tarp tylaus tavo sielos šauksmo ir tavųjų norų šnabždesių… Visa gryninasi…
Su Viltim ir Dėkingume…
(V. V.)
Rugsėjo 4-oji. Vasariškai šiltą pavakarę mes vėl susitikome.
Bendraminčių būrelyje toliau nagrinėjomės temą “Atsigręžk”,
ryšyje su keturiais žodžiais.
Aibė iškilusių klausimų, vedančių į gilesnę analizę.
Kodėl mes turime atsigręžti, į ką?..
Atsigręžti ir išdrįsti… Išdrįsti ką?.. Ar vis dėlto išdrįsti atsigręžti?..
Nusilenkti ir atsigręžti… Nusilenkti kam?..
O gal atsigręžti ir nusilenkti…
Atsigręžti ir priimti… Ką priimti?..
Atsigręžti ir patirti… Ką patirti?..
Klausimai, ieškojimai, pasidalinimai, atrasti atsakymai, vedantys į tikresnį, šviesesnį Aš…
Atsigręžkime, atsispirkime ir įgaukime pagreitį į Naują pradžią, pripildytą Tikėjimo, Taikos, Meilės ir niekada nesibaigiančios Vilties.
Iki sekančių ir naujų atradimų 🙂
(V. J.)
2024-08-28
Talkiname Vilties Žemėje. Daug fizinio darbo.
O grįžus norisi ne pasidžiaugti, kiek daug nuveikėme, bet pasidalinti pajautimu – ČIA GYVENA VILTIS…
Čia Dievas arti arti. Jauti Jo Pagalbą, Vedimą…
Konfliktai čia sprendžiasi nejučia, sakytum tarsi savaime…
Pamatai, kas esi, koks esi… Intuityviai dėlioji veiksmą vidinį…
Ir visa tai – savotiškoje Vilties Šviesoje – daug ryškiau, prasmingiau, paprasčiau…
Daug tikriau ir Vilty – nes juk Ji čia gyvena.
(V. V.)
2024-08-07
“Atsigręžk” – dar vienas raktinis žodis, ieškant atsakymų į savo vidinius klausimus.
Dalinomės, diskutavome, aiškinomės… Ir aštriai, garsiai, ir ramiai, santūriai…
Ne taip paprasta…
(V. V.)
Liepos 22 – osios rytas. Oras puikus. Atostogų metas.
Šįkart, nors pirmadienis, didesniu būreliu leidžiamės į kelionę, patalkininkauti Vilties Žemėje…
Nuostabūs Lietuvos kaimeliai, itin vaiski žaluma, vingiuoti linksmi keliukai miškingomis vietomis per Labanorą, senutės miestelių bažnyčios, ryto saulės šviesa… Kokia nuostabi ta mūsų Marijos Žemė!
Vilties Žemė pasitinka mus nupjautais laukais. Bet darbų čia niekuomet netrūksta.
Dirbam, plušam, susiklausydami ir nelabai… Taip ir mokomės, nes juk visas gyvenimas Žemėje yra mūsų mokykla 🙂
Triūsiam beveik iki saulės laidos…
Atsisveikinam…
Iki kitų kartų, Vilties Žeme.
(R.G.)