Eilinis fondo viešasis renginys vyko pačioje vasaros pradžioje – birželio 5 d. Mūsų gretas papildė nauji dalyviai. Toliau gilinomės į savokos PRIIMK  analizę…
Kodėl kartais į save įsileidžiame dramblį, kuris porceliano parduotuvėje sudaužo visus brangius indus? Kaip tą dramblį laiku pastebėti ir sutramdyti, kaip kontroliuoti savo būsenas, kad tas piktas dramblys mums patiems nepridarytų aibės problemų?
Ar mokame paleisti pergyventas sunkias problemas, ar ir toliau save teisiame, kaltiname, kalame prie kryžiaus?
…Du vienuoliai ėjo mišku. Priėję upę, sutiko merginą, kuri bijojo perbristi per upę. Vienas vienuolis paėmė merginą ant rankų ir pernešė ją į kitą upės krantą. Kitas vienuolis išsigando:
– Kaip tu galėjai paliesti moterį? Tu juk vienuolis!
– Aš ją pernešiau ir paleidau, o tu ją vis dar neši…
Ar mokame ramiai, nuolankiai, bet oriai, be įsižeidimo, įsiskaudinimo priimti kritiką savo adresu? Ir kodėl pačių artimiausių žmonių, šeimos narių neigiamas mūsų poelgių vertinimas yra pats skaudžiausias?
Kaip tvarkytis su emocijomis?  Ar verta jas paslėpti, “sušluoti po kilimu”, kad kiti nepamatytų? O gal geriau pripažinti, kad mums skauda, išgyventi, ”išputoti” ir paleisti? Juk sakoma, jei su emocija nepasikalbi dieną, ji ateina naktį… Situacija atėjo ir praėjo. Neužsibūti situacijoje…
Išsiskirstėme praturtėję naujais suvokimais, pasidalinę pergyventa patirtimi…
Iki sekančio renginio. Po mėnesio…

(V.U.)