Priimti Save… Nors Tai nėra taip jau paprasta, bet bent jau šiek tiek aišku, kas Tai yra…
Priimti Save JAME… – sudėtingiau… Ką Tai reiškia..? Gal pirma reikia sau įsivardinti, atsakyti į klausimą “Kas aš esu JAME..?”… Tada bus aiškiau, ką / kaip turiu priimti…
Priimti Save Kaip Kitą JAME… Tai lieka atvira tema, kelianti daugybę klaustukų… Laike…, žengiant Keliu…, turėtų kristalizuotis atsakymai… Jie ne baigtiniai… Visa – Ėjime Link…
Dėkojame…
Siekiame judėti / judame link Savojo Išsipildymo, link Šviesos, link Dievo…
Jėzaus Kristaus Ketvirtasis Principas įvardina galimybę pravesti link Dievo kitą – SAVIMI IR PER SAVE…
Tik… yra labai svarbus niuansas: nuolat veikia stebuklinga Dievo Tėvo Dovana – VALIOS LAISVĖ.
Niekas nieko niekur už pakarpos neveda… nestumia, netraukia… Pagalba galima ir veiksminga tik tuomet, kai mes ar kitas patys To norime, patys Tai pasirenkame. Tada Dievas ir per mus / per kažką gali kažkam / mums padėti…
Ar mums To reikia?.. Ar mes, nepaisydami visų sunkumų-nepatogumų-neįtikėtinumų ir visų kitų “ne…”, – ar renkamės Tai?..
Bet kuriuo atveju renkamės. Kiekvienas. Nuolat.
Klausimas tiktai – ką?…
“…Priimti Visas Visų Kaltes Kaip Savo…” – J.I.S.
Tai skamba taip neįtikėtinai… Juk pagal įprastą logiką, turėčiau atsakyti tik už savo kaltes…
Bet…
Jei esame Vienis, kiekvienas mano virptelėjimas įtakoja kitą, įtakoja visus ir viską…
Taip. Aš (kaip ir kiekvienas kitas) kalta dėl to, kas ne taip vyksta pasaulyje, kad ir kaip toli nuo manęs tai būtų… 🙁
Iš kitos pusės – jei padariau gerai, gražiai, teisingai, tai irgi įtakoja visus ir viską… ir jei kažkur toli kažkas padarė kažką gero, tai įtakoja ir mane / mus čia… O tai jau – pagalba, tai – viltis… 🙂
(V. V.)
2022 m. liepos 23 d. LPF “Saulė ir vėjas” savanoriai talkino Nemenčinės girininkijos miške…
Čia, vidury miško, buvo „kultūringas šiukšlynas“…
„Šiukšlynas“, nes… Kažkas išmetė, kas buvo nereikalinga – gipskartonis, šiferio gabalai, automobilio dalys, stiklai ir dar daug daug visko…
„Kultūringas“, nes… Tas kažkas viską rūpestingai užklojo juoda plėvele, o ant viršaus užkrovė didžiulių medžių šakų, galingų kelmų – turbūt, kad nesimatytų… Ir nesimatė. Kol sutrupėjęs gipskartonis pradėjo pro šoną byrėti…
– – –
Dabar, viską sutvarkius, ši miško aikštelė (pagaliau!) kvėpuoti pradėjo…
Miškas užsigydys padarytas žaizdas… Ir čia vėl žels žolė ir samanos, sirps uogos ir drugiai skaičiuos gėles… 🙂
Trys susitikimai mūsų fonde – vasarį ir kovą (2022) – buvo skirti šio vaidybinio filmo nagrinėjimui…
…30 svarbių neatitikimų Dievo Tiesoms…
…30 svarbių Dievo Tiesų…
…Kodėl rasti šiame filme ir įvardinti neatitikimus (“negatyvą”) buvo daug paprasčiau, nei įvardinti Dievo Tiesas, Palaimą, Viltį (“pozityvą”)…?? Ar tamsoje gali atrasti Šviesą…?
P. S. Filmo treilerį ir daugiau informacijos rasite čia: Mana Žeme.
Mokymai vyko 2021 m., birželio – gruodžio mėn. (iš viso – 25 susitikimai).
Programa “J.I.S. Vedimas”… Kas Tai?…
– Tai Pagalba siekiantiems judėti Dievo Link, “…atrandant bei įsivardinant pačius Save…, sklendžiant bei įsibėgėjant begaliniu ir bekraščiu JoJo Meilės bei Pažinimo Keliu…” – J.I.S.
– Tai J.I.S. Rekomendacijos, Instrukcijos bei Įvardinimai, ką būtina prisiminti, kokius konkrečius žingsnius žengti, sekant Dieviškumo Keliu…
– Tai J.I.S. Meditacija ir Maldos…
– Tai Vedimo Klausimai ir Atsakymai bei unikalūs Praktiniai Užsiėmimai…
– Tai Galimybė judėti, atrasti, pažinti, keistis ir keisti – sparčiau, tiksliau, prasmingiau…
… … …
Stebuklo laukime…
Paslaptyje, ramybėj…
Sakralume, alsavime Naujos pradžios…
Užgimki mumyse, Viltim kvėpuoki,
gyvenki Meile širdyse…
(Vida J.)
…
Nugalėk mylėdamas.
(Violeta U.)
…
Tylioj maldoj linkiu Šviesos,
Taurių minčių, kilnios širdies…
Tamsos ir baimės pabaigos,
Kalėdų džiugesio, Vilties…
Linkiu tyros širdžių kalbos,
Arba tylos – geros, tikros…
Prasmingo laiko, išminties,
Gerų darbų, geros kloties…
(Ramutė G.)
…
…Lai užgimsta… …Lai nušvinta…
…Dievo Tėvo Meilėje… …Kiekviename…
(Vida V.)
…
Nuolatos kažko lauki… ir lauki…
Karštą vasarą lauki žiemos,
Baltą žiemą – pavasario paiko…
Pamažu taip sulauki brandos…
Išminties ir ramybės laiko…
Tik nė vienas nelaukiam rudens…
Bet, deja, jis nelaukiant ateina…
Tu girdi, kaip jis sėlina paslapčiom,
Kaip jis pyksta, niurna, pavargsta…
Tu jauti jo kvėpavimą, jo klastas,
Kai per naktį viską sušaldo…
Kai pakanda žiedus, ir nudrasko lapus…
Siūlais liūdesio viską apraizgo. (…)
Ir ilgiesi tuomet šilumos…
Ir matuoji kas sėta, kas pjauta…
Kiek aplinkui dar liko šviesos,
Ir prasmės, ir taurumo, ir saiko…
Ir baisu pripažint, kad lig šiol
Sau neleidai gyventi ir džiaugtis…
O tik laukei ir laukei kažko…
Ko – nė pats nežinai greičiausiai…
…
O JIS vis dar laukia tavęs…
Kantriai, nepavargdamas šaukias…
Kad Esme atsigręžtum į JĮ –
Be svyravimų, be apgaulės…
Kad pajaustum buvimą šalia…
Nebijotum eiti ir klupti…
Kad tikėtum Šviesa ir gyventum Tiesa,
Net pačią tamsiausią naktį…
Kad nelauktum daugiau nė dienos,
O pradėtum gyventi ir džiaugtis,
Pasirinkęs Kelią Šviesos,
Spinduliuotum Ramybę ir Viltį…
Ramutė G.
2018 m.
Kviečiame dalintis savo mintimis ir pastebėjimais,
užgimusiais po filmo “60-asis greitkelis” peržiūros 🙂