Liepos 20 – oji. Vasara jau gerokai įpusėjusi, o planuoti darbai Vilties Žemėje laukia. Tad sėdome į automobilį ir pasišnekučiuodamos važiavome įprastu maršrutu.
Žemelė mus pasitiko šiltai, plačiai atvėrusi duris savo gražia lapija. Pasidžiaugėme ir suskubome prie darbų.
Šį kartą gamtos oazėje atsivėrė ir mūsų širdys. Vaikystės prisiminimai, pasidalinimai patirtimis, šiltas ir paprastas bendravimas apjungė į bendrystę. Susiklausymas su Dievo kūrinija, vieno su kitu, bendra veikla pripildė mus vidine ramybe ir taika.
Laikas ištirpo… Aštunta valanda – Meditacija. Tyloje, Maldoje, Padėkoje…
Grįžimą namo vėl gi vainikavo nepakartojamas saulėlydis… 🙂
Ačiū, Vilties Žeme, Ačiū, fondietėms, iki kito karto…

(V.J.)