4 komentarai apie ““Duodantysis” – diskusija apie filmą”

1. Ramutė 2020-09-17 15:45

   Dalinuosi mintimis po filmo aptarimo…
   …jeigu galėčiau rinktis – juoda/balta, kur viskas ramu ir aišku, ar spalvota, bet su daug netikrumo ir nežinomųjų, – vistiek rinkčiausi spalvas…
   …jeigu galėčiau rinktis – niekuomet nejausti baimės, skausmo, pykčio, bet tuo pačiu nepažinti meilės ir džiaugsmo, – vistiek rinkčiausi meilę, nes tik ji išskleidžia tikėjimą ir viltį; rinkčiausi tikrus jausmus ir emocijas, nes tik jų dėka suskamba muzika; rinkčiausi, kad “akys spinduliuotų šviesą”; “kad turėčiau namus, o ne būstą”; kad žinočiau “ne kas tai, o koks tai “, ir kad nebijočiau peržengti ribų, už kurių atsiveria kitoks pasaulis…
   Tačiau… jei galėčiau rinktis, ar sužinoti savo paskirtį šiame gyvenime, ar jos nežinoti, rinkčiausi žinojimą…
   O gal taip neteisinga? Gal tai, ką veikiam per gyvenimą, irgi yra paskirtis? Ir, gal būt, svarbi pati kelionė ir patirtys, sukauptos joje?…

   Atsakyti ↓
2. Vida J. 2020-09-17 17:31

   Pritariu išsakytoms mintims, didžiausia laimė jausti gyvenimo skonį ir spalvas… Meilę, kuri pripildo mus ryžtu, pasitikėjimu, suteikia stiprybės ir padeda peržengti neįmanomas ribas… Vardan savęs ir kitų, vardan šviesesnio ir gražesnio mūsų visų rytojaus…
   Mano manymu, kelionė, pats procesas yra labai svarbus. Patirtys suteikia mums išminties, jei gebame jomis pasinaudoti…
   Žinojimas savo paskirties tai atsakomybė, kurią turime prisiimti ir vykdyti. Iškyla klausimas, ar mes esame pasiruošę savo paskirčiai? Gal vidinis paskirties žinojimas užgimsta tuomet, kai mes jau esame pasirengę ją vykdyti?..

   Atsakyti ↓
3. Violeta 2020-09-20 12:23

   Ar gali žmogus tobulėti ir gyventi pilnavertį gyvenimą, nepatirdamas meilės?
   Juk meilė – tai tokia jėga, kuri mumyse padaugina tai, ką mes turime geriausio…
   Kur link nueis žmonija šitaip “patobulinusi” žmogų?

   Atsakyti ↓
4. Dana 2020-09-20 17:30

   Man nepatinka fantastiniai filmai, nes juose rodomi dalykai dažnai pildosi ateity.
   Šis filmas atrodo gan pigiai nufilmuotas ir atrodo gan “senoviškai”. Tai neišvaizdus, bespalvis, be efektų filmas. Jis 2014 m., tai atrodė kaip pasakėlė, o šiandien, tai kaip dūris į 100.
   Gal ir gerai gyvent komunistinėje visuomenėje, kurioje nėra pykčio, nusivylimo… Viskas už tave nuspręsta, darbai bei pareigos paskirstytos. Žmonės neturi praeities potyrių, kurie apsprendžia jų veiksmus.
   Klausimas kas yra gėris šiame filme. Ar gerai, kad vaikinukas sugriovė viską ir kaip vyriausieji paliko tokią spragą?

   Atsakyti ↓