Temos Archyvai: Be kategorijos

Esu ką renkuosi (2)

Vasariui įpusėjus, jau antrą kartą šiais metais, fondo savanoriai ir kviestiniai svečiai susirinkome į susitikimą, kurio tema:
Esu tai, ką žinau? – tai, ką suvokiu? – ar tai, ką renkuosi?
Žinojimas padeda ar trukdo? Ir taip ir ne. Viskas priklauso nuo situacijos. Kad būtų aiškiau ir suprantamiau rėmėmės savo gyvenimiška patirtimi, savo pergyvenimais, dvasinėmis traumomis.
Kodėl renkuosi taip, o ne kitaip? Kas įtakoja mūsų pasirinkimus?
Klausimai vis kilo ir kilo… Tai plati ir gili tema. Ir atsakymus matyt dar negreit atrasime…
Iki sekančių ieškojimų ir atradimų…

(V.U.)

Esu ką renkuosi


Žvarbi žiemos diena mūsų nesustabdė susirinkti į šį susitikimą. Renginio tema vedė į gilesnius klausimus, priverčiančius atsigręžti į save. Kas aš esu?.. Kaip aš renkuosi?.. Ką aš renkuosi?..
Juk mūsų gyvenimas yra ištisi pasirinkimai… Renkamės visur – savo kasdienybėje, rutinoje, spręsdami rimtas problemas, kryžkelėse  ir t.t. Vienus pasirinkimus darome automatiškai, net nesusimąstydami, kitus – sąmoningai, trečius – intuityviai… O kaip teisingai pasirinkti?.. Kas turi dominuoti mūsų pasirinkimuose?.. Koks pasirinkimas yra teisingas?.. Daug iškilusių klaustukų…
Ieškojimų ir atradimų kelias nusimato ne toks jau ir paprastas, bet įdomus…
Atraskime ir patirkime drauge 🙂
Iki sekančių susitikimų!

(V.J.)

Ieškojimai Kalėdų laukime

Kalėdos yra apie gerumą, apie ėjimą į Šviesą…
Kalėdos yra apie bendrystės šilumą ir dalinimąsi…
Gruodžio 13 dieną sukvietėme bendraminčius į Kalėdinį vakarą. Jo metu pristatėme mūsų fondo istoriją ir veiklą, fondiečių išleistą 2024 metų kalendorių, kuriame sudėtos citatos iš Farila Strong knygos „25 valandos“ bei mūsų pačių darytos nuotraukos. Vakaro metu taip pat buvo pristatytas ir kitas – išskirtinis ateinančių  metų Kalendorius bei galimybės jį įsigyti. Jame kiekvienas galime atrasti dar nepublikuotas Farilos Strong mintis bei pažymėtas svarbias  datas.
Šiltai ir jaukiai,  prie arbatos puodelio pasidalinome mintimis apie Tiesą ir Šviesą, atvirai ir nuoširdžiai diskutavome apie dvasines paieškas ir abejones.
Išsiskirstėme linkėdami vieni kitiems gerumo ne tik per Kalėdas, bet ir ištisus metus. Niekuomet nepailskime daryti gerus ir prasmingus darbus Šviesos kelyje…

(R. G.)

Talka Vilties Žemėje (rugsėjis)

Vilties Žemė ir Jos dovanojamos gėrybės kaskart kviečia apsilankyti ir pabūti darbštume, susikaupime ir susiklausyme. Na o šis rugsėjis mums dovanoja daug šiltų ir gražių dienų. Ne išimtis ir ši diena. Ankstyvą rytmetį, dar apsunkusios nuo nakties ramybės važiavome obuoliauti.
Pabėgusias iš miesto, Vilties Žemė mus pasitiko ankstyvo rudens rytams būdingais kvapais ir pojūčiais, nors vaizdai rodė dar esant vasarą. Pasveikinusios šią Šventą vietą nuėjome apžiūrėti sodo ir tada… pamatėme tikrąjį rudenį. Senos apsamanojusios obelys, gausiai aplipusios obuoliais pasitiko mus ir tarsi kvietė palengvinti jų naštą. Skirtingose sodo vietose vis pasigirsdavo tylus pupt… pupt… Šis, su niekuo kitu nesupainiojamas garsas, suteikia malonę pajausti rudeninės gausos metą. Mėgavomės tuo. Pupt. 
Drėgmė po nakties dar nebuvo išgaravusi, todėl pradžioje ėmėmės kitų darbelių. Šiek tiek aptvarkėme aplinką, atidengėme ugniakurą. Mums besidarbuojant, išlindo saulė ir pakvietė sodo darbams. 
Pradėjome nuo saldžių ir sultingų raudonskruosčių krituolių, vėliau atėjo eilė ir antaninių obuolių skynimui. Su kiekvienu nuskintu obuoliu medžių šakos tiesėsi ir kilo aukštyn tarsi atsidėkodamos už palengvinimą. Gera buvo tai matyti, jausti, taip dar ir dar kartą suprantant visos Kūrinijos bendrystę. Mes dėkojome joms, jos dėkojo mums. Pripildžiusios visas atsivežtas dėžes, atsisveikinome ir išvykome. Iki kito, netolimo sugrįžimo. 

(L. Š.)

Talka Vilties Žemėje (liepa)


Liepos 20 – oji. Vasara jau gerokai įpusėjusi, o planuoti darbai Vilties Žemėje laukia. Tad sėdome į automobilį ir pasišnekučiuodamos važiavome įprastu maršrutu.
Žemelė mus pasitiko šiltai, plačiai atvėrusi duris savo gražia lapija. Pasidžiaugėme ir suskubome prie darbų.
Šį kartą gamtos oazėje atsivėrė ir mūsų širdys. Vaikystės prisiminimai, pasidalinimai patirtimis, šiltas ir paprastas bendravimas apjungė į bendrystę. Susiklausymas su Dievo kūrinija, vieno su kitu, bendra veikla pripildė mus vidine ramybe ir taika.
Laikas ištirpo… Aštunta valanda – Meditacija. Tyloje, Maldoje, Padėkoje…
Grįžimą namo vėl gi vainikavo nepakartojamas saulėlydis… 🙂
Ačiū, Vilties Žeme, Ačiū, fondietėms, iki kito karto…

(V.J.)

Talka Vilties Žemėje (birželis)

…..

Vėl talkininkaujame Vilties Žemėje…
Birželio 21-oji. Ranka paduoti lig vasaros lygiadienio… Žolynai sprogsta nuo žydėjimo, gamta pilna jėgos ir stiprybės…
Šią karštą popietę mes vėl lekiam į Vilties Žemę tęsti darbelių, kurie ten nėra baigtiniai.
Šįkart čia laukas kitoks: savas, artimas, gal net pakylėtas… Vėl tvarkom medžių šakas, šienaujam žolę.
Tada Vakaro meditacija draugijoje ir… nuostabus saulėlydis, kuris išlydėjo mus namo…
Ačiū Tau, Vilties Žeme, ir iki sekančių malonių!

(R.G.)

Talka Vilties Žemėje (gegužė)

Vieną vėlyvo pavasario popietę susėdome į automobilį ir išvykome į Vilties Žemę, turėdami tikslą ją pagražinti.
2023 metų gegužės 24 diena buvo saulėta, maloniai šilta ir viliojanti į Gamtą. Tokiu oru darbuotis Gamtoje itin malonu. Dar vis sprogstantys pumpurai, kvepianti šviežiai sužėlusi žolė, pilni laukai įvairiaspalvių žiedų džiugino akis ir turtino mūsų Sielas. Gamtos garsų gausa – teikė Ramybę.
Ilgai nelaukę, pasiskirstėme darbus ir ėmėmės jų. Nė nepastebėjome kaip tirpo Laikas, o darbų nudirbta ne tiek ir daug. Nupjovėme žolę, sutvarkėme anksčiau surinktas nudžiūvusias medžių šakas.
Atėjo laikas vakaro meditacijai. Po jos susėdę draugėn aptarėme LPF “Saulė ir vėjas” einamuosius reikalus ir artimiausių numatomų darbų planą.
Tuo metu stojo tylus vakaras, tada susitvarkėme, susėdome į automobilį ir maloniai pavargę grįžome namo.
Iki kito karto…

(L.Š.)

Pavasarinė talka


2023-ųjų balandžio 22-osios rytas išaušo saulėtas ir šiltas.
Fondo savanoriai Pasaulinę Žemės dieną nusprendė paminėti talka, renkant šiukšles. Apsirūpinę tuščiais maišais, jie patraukė per kelio, einančio per Karačiūnų mišką Vilniaus priemiestyje, pakeles.

Maišai greitai pildėsi. Sutikti vietiniai stebėjosi ir džiaugėsi, nes niekas šiose vietose šiukšlių nėra rinkęs.
Padirbėję keletą valandų, talkininkai sugrįžo, nešini stiklinės taros, plastmasės ir įvairių šiukšlių pripildytais maišais.

Jautėsi pakylėta nuotaika.
Nors ir mažytis, bet dar vienas žemės lopinėlis tapo švaresnis…

(V. U.)

Filmo “Interviu su Dievu” peržiūra ir aptarimas

Ar visiems būna taip, kad peržiūrėjus filmą ar perskaičius knygą, kyla daugiau klausimų, nei randi atsakymų?
Mums su šiuo filmu atsitiko būtent taip. Todėl ir susirinkome apie tai pasikalbėti.
*Kodėl kenčia geri žmonės?
*Kaip atskirti kur baigiasi mūsų valia ir prasideda Dievo valia, ir kaip jos tarpusavyje dera?
*Kiek mes turime laisvos valios veikti?
*Kodėl manome, kad yra dalykų, kurių Dievas negali atleisti?
*Kodėl bėgame nuo savęs ir savo problemų, bandydami spręsti kitų problemas?
*Kaip suprantame atpirkimą?…
…ir dar daug kitų klausimų, prie kurių grįšime mintimis ar diskusijose dar ne kartą…

(R. G.)